0
Корзина пуста.
Корзина обновлена

 Жирогон

за 100 дней

0

Maisto spąstai: riebalai su angliavandeniais – katastrofiškas derinys

 
Опубликованно: 2019-03-04

           Liūdniausia dabar tai, kad daugelis priprato prie greito maisto. O būtent tokie produktai turi daugybę riebalų ir angliavandenių, o dar ir rafinuotų. „Užtikrintas“ variantas pakenkti savo sveikatai yra vartoti angliavandenių turtingą maistą, smarkiai apkeptą riebaluose, kurie dar turi ir druskos.

Iki įsigalint vakarietiškam mitybos stiliui, daugelis tautų laikėsi mažai riebalų ir daug angliavandenių turinčios dietos (daugiausia pietinių šalių gyventojai) arba, priešingai, pirmenybę teikė daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčiai mitybai (šiauriečiai). Būtina žinoti, kad metabolizmo procesas, padidėjus riebalų ir angliavandenių kiekiui, skiriasi nuo metabolizmo, esant didelei riebalų ir mažai angliavandenių koncentracijai.
 
            Mieguistumas ir nuovargis po valgio – pagrindiniai atsparumo insulinui ir leptinui požymiai
 
            Tai reiškia, kad vienu metu vartojant riebalus su saldumynais arba krakmolo turinčiais produktais, organizmas pirmiausia degina cukrų, kurį sudaro fruktozė ir gliukozė, arba krakmolą. O cukraus lygio padidėjimas pavojingas, kadangi organizmas visomis išgalėmis stengiasi sumažinti jo kiekį. Tai vyksta paprasčiausiai „nustumiant“ cukrų į ląsteles. Šiame procese dalyvauja insulinas ir tai galima sulyginti su automobilio bako užpildymu visiškai netinkamu raketiniu kuru.
 
           Geriausiu atveju, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis, reikia gauti fizinį krūvį. Tačiau praktiškai nedaugelis skuba į sporto salę, suvalgę daug angliavandenių turinčio maisto. Dar blogiau tiems, kas turi viršsvorį arba cukrinį diabetą. Tuomet dėl atsparumo insulinui pasireiškia negatyvi organizmo reakcija į angliavandenius ir padidėja insulino ir gliukozės kiekis kraujyje.
            Dėl atsparumo insulinui raumenys neįleidžia gliukozės į ląsteles ir ji transformuojama į glikogeną, kuris vėliau kaupiasi raumenyse ir kepenyse. Kai glikogeno yra per daug, organizmas stengiasi išsilaisvinti nuo likusios gliukozės, paversdamas ją riebalais (trigliceridais). Šiuo atveju pagrindinis krūvis tenka kepenims ir dėl to žmogus po valgio gali jausti mieguistumą arba nuovargį.
            Tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad analogiški būna ir maisto netoleravimo simptomai. Jei vienu metu valgysime riebalus ir angliavandenius, organizme vyksta metabolinė katastrofa. Tai yra, kiekviena riebalų molekulė, esanti kartu su angliavandeniais, bus kaupiama tol, kol ląstelės pilnai nesunaudos visų angliavandenių. Be to, dėl didelio angliavandenių kiekio staiga pakyla insulino lygis ir tai trukdo panaudoti riebalus kaip energijos šaltinį tarp maitinimų.
             Tokia situacija palaiko chroniško uždegimo procesą. Kad išvengtume rimtos žalos sveikatai, reikia riboti picos, riebių steikų, bulvių, kukurūzų, kavos su grietinėle ir daug cukraus vartojimą. Bet liūdniausia, kad daugelis priprato valgyti greitą maistą, o būtent šie produktai turi daug riebalų ir angliavandenių (rafinuotų). Lengviausias būdas pakenkti savo sveikatai yra vartoti angliavandenių turtingą maistą, smarkiai apkeptą riebaluose, turinčiuose ir druskos.
 
             Maisto spąstai

            Jei vienu metu vartosime riebalus ir angliavandenius, insulino atsakas į didelį angliavandenių kiekį padidėja daug kartų. Situacija dar pablogės, jei vartosime rafinuotus riebalus ir angliavandenius. Riebaus ir daug angliavandenių turinčio maisto derinys – tai biocheminė katastrofa, dažnai esanti nutukimo ir cukrinio diabeto priežastis.
 
             Visi, kas susiję su maisto pramone, puikiai žino, kad suvilioti vartotoją pakanka pridėti į maistą druskos, cukraus ir riebalų. Deja, to nežino daugelis aktorių, televizijos laidų vedėjų, politikų ir pietų Afrikos fermerių, turinčių viršsvorį.
Manoma, kad pagrindinė tokios epidemijos ir metabolinio chaoso priežastis yra per didelis duonos gaminių vartojimas. Jūs bet kada galite išsimatuoti savo liemens apimtį ir išnagrinėti duonos sudėtį, nurodytą etiketėje.
             Vienu metu vartojame žemos kokybės riebalus ir rafinuotus angliavandenius - turime geriausią galimybę pabloginti sveikatą ir priaugti keletą kilogramų. Ir atvirkščiai, valgant riebesnius produktus su mažu angliavandenių kiekiu, būtent deginami angliavandeniai ir „užvedamas“ procesas, kurio metu deginamos organizmo riebalų atsargos.
 
Anksčiau žmonės būdavo mažiau nutukę ir mažiau sirgdavo cukriniu diabetu, kadangi:
-       maisto racione nebūdavo riebių ir daug angliavandenių turinčių produktų;
-       tradiciniame racione būdavo minimalus rafinuotų produktų kiekis, tai yra cukraus, baltų miltų, nes toks maistas staiga padidina gliukozės ir insulino kiekį organizme;
-       racione buvo nerafinuoti sudėtingieji angliavandeniai ir ne daugiau kaip 10% riebalų.
 
             Rytų tautos pradėjo dažniau sirgti tada, kai pradėjo vartoti daugiau riebalų gyvūnų, maitintų grūdais ir rafinuotais aliejais. Dėl to, kad fermose naudojamas nenatūralus pašaras, padidėjo mėsos riebumas ir iš jos išplaunamos Omega-3 riebiosios rūgštys.
Angliavandeniai be ląstelienos – pagrindinė toksiško Vakarų mitybos stiliaus pagrindas, o situaciją dar pablogina kartu vartojami rafinuoti riebalai ir druska.
 
             Atsižvelgiant į patogenezės ypatumus, esant viršsvoriui ir cukriniam diabetui, rekomenduojama liberaliai riebi ir mažai angliavandenių turinti dieta. Ji efektyvi dėl to, kad metabolizmo produktai yra „švarus kuras“, t. y. jie tiekia pakankamą energijos kiekį gaunamam deguonies vienetui ir tuo metu išskiria minimalų laisvųjų radikalų kiekį. Laisvieji radikalai visada gaunami, gaunant energiją iš maisto produktų, tačiau mūsų tikslas – gauti maksimalų energijos kiekį, susidarant minimaliam kiekiui kenkėjiškų molekulių.
 
             Riebalų metabolizmo produktai didina biologinį natūralių antioksidantų kiekį, pavyzdžiui, glutationo. Laisvųjų radikalų kaupimas priklauso nuo to, kaip vystosi cukrinis diabetas, ir nuo amžiaus. Todėl naudingiausia ir labiausiai atjauninančia laikoma būtent mažai angliavandenių turinti dieta.
Svarbu žinoti, kad laisvieji radikalai naikina Omega-3 rūgštis, kurių kiekis organizme visada turi būti pakankamas, kad palaikytų jautrumą insulinui.
 
              Mažas angliavandenių kiekis – pagrindas dietos, naudojamos esant cukriniam diabetui ir nutukimui. Ypač svarbu minimizuoti rafinuotų angliavandenių kiekį.
 
              Liberalus riebalų kiekis ypač rekomenduojamas tiems, kieno organizmas netoleruoja didelio riebalų kiekio ir, be to, leidžia efektyviai panaudoti riebalus energijai gauti.
 
*Liberalus riebalų kiekis – laisvai pasirenkamas.
 
smart foreash
Этот сайт использует файлы cookie. Они могут идентифицировать зарегистрированных пользователей, собирать статистику и помогать улучшить работу в браузере для каждого посетителя отдельно.
Ознакомиться с Политика конфиденциальности
Согласен Очистить файлы cookie и выйти