Ar bėgimas padės apsisaugoti nuo koronaviruso, gripo ir kitų ligų?
Prisiminkite, kad virusinės ligos, be jau žinomo gripo ir naujojo ypač šiuo metu siautėjančio koronaviruso, apima ir tokias „mielas“ ligas kaip pasiutligė, hepatitas, AIDS, mononukleozė, poliomielitas, tymai, raupai, encefalitas ir daugelis kitų. Bet kokiu atveju persirgti tokia infekcija nėra gera patirtis, kurią reikia įgyti. Geriau apsieiti be jos.
Ar bėgimas veikia mano užkrėtimo riziką? Žinoma.
Jūs turite nedelsdami atskirti tuos, kurie bėga dėl sveikatos, ir tuos, kurie nori pasiekti savo tikslą: nustatyti asmeninį rekordą ar užimti aukštą vietą varžybose. Siena tarp šių grupių kartais būna labai neryški ir neaiški, tačiau ji vis dar egzistuoja. Indikacija tokiu atveju gali būti lygi per savaitę prabėgtai distancijai. Galime pasakyti, kad bėgimas nuo 30 iki 70 km. per savaitę stiprina imunitetą. Šios grupės sportininkų tikimybė užsikrėsti virusinėmis ligomis yra mažiausia. Atstumas nuo 70 iki 120 km. – tai jau rizikos zona. Čia didėja infekcijos galimybė. Kas bėga daugiau nei 120 km. per savaitę imuninė sistema silpnėja. Dar silpnėjimą įtakoja amžius, genetika, kūno parengtis, aukšto intensyvumo treniruotės.
Bet kokiu atveju, bėgiojimas gryname ore pavieniui(ar poroje) tikrai padidins jūsų kūno atsparumą. Pirma: nuolatinė oro cirkuliacija - lauko vėjas ir saulės spinduliai daro neigiamą poveikį virusams, kurie išlieka gyvybingi vidutiniškai ne ilgiau kaip valandą. Būdamas patalpose, virusas gali išgyventi iki 48 valandų. Antra: bėgimas ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir padidina organizmo atsparumą neigiamiems veiksniams, įskaitant įvairaus pobūdžio ligas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, karantino laikotarpiu ir padidėjus infekcijai, pirmenybė turėtų būti teikiama bėgimui mažoms ir vidutinėms distancijoms, lėtai ar vidutiniu greičiu nuo 3 iki 15 km. Treniruotiems bėgikams, turintiems ilgametę patirtį, galima padidinti atstumą iki 20–22 km. Taip pat reikėtų vengti intensyvių greičio treniruočių. HIIT, pavyzdžiui, 10x400 m., yra nepageidautina.
LABAI SVARBU atsiminti, kad po bet kokių bėgimo treniruočių nuo 1 iki 3 valandų kūno pasipriešinimas staigiai sumažėja, nes visos jėgos yra skirtos įsisavinti apkrovą ir atsistatymą. Apsauginių imuninių reakcijų trukmė ir stiprumas yra tiesiogiai proporcingi gautai apkrovai. Po sunkių treniruočių kūno susilpnėjimo procesas (ir tai yra pirmasis atsigavimo proceso bei super kompensacijos procesas) gali siekti 6 ir daugiau valandų. Geriau šį laiką skirti pasyviam poilsiui ir atstatymo priemonėms, kiek įmanoma ribojant kontaktus su išoriniu pasauliu.
Dabar apie tai, kas tiksliai yra žinoma apie koronavirusą COVID-19. Šiandienos duomenimis, 80% pacientų gana lengvai užsikrečia infekcija, maždaug 15% atvejų liga yra sunki, reikia deguonies terapijos, dar 5% pacientų būklė yra kritinė. Manoma, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra 2–4%.
Skirtingai nuo daugelio kitų kvėpavimo takų virusų, koronavirusas dažnai puola apatinius kvėpavimo takus - bronchus ir plaučius, sukeldamas pneumoniją ir kvėpavimo nepakankamumą. Tai yra žmonių, daugiausia priklausančių rizikos grupei, mirties priežastis (senatvė, lėtinės gretutinės ligos). COVID-19 užkrečia plaučius dideliais kiekiais, sunaikindamas plaučių audinį. Kai kuriems pacientams plaučiai tampa tarsi sietai.
Be to, beveik 60% atvejų COVID-19 sukelia daugybę komplikacijų. Jei plaučių uždegimas nesivysto ligos metu, kurią tiesiogiai sukelia koronavirusas, ji gali išsivystyti vėliau dėl plaučių pažeidimo. Be to, COVID-19 stipriai mutuoja, dėl to klinikinis vaizdas gali keistis nenuspėjama linkme, ko mokslininkai daugiausia bijo. Tačiau naujausiais duomenimis, mutacijos mažina žalą žmonėms.
Taigi, jūs galite ir turėtumėte bėgti, bet tuo pačiu venkite per didelių apimčių ir intensyvumo, kad nesumažintumėte imuniteto.
Laikykitės saugos taisyklių, nepanikuokite, treniruokitės šiomis dienomis be fanatizmo ir būkite sveiki!
