Japonijos, TSUKUBA, mokslininkai teigia, kad 10 minučių vidutinio intensyvumo bėgimo kasdien padidina kraujotaką toje smegenų dalyje, kuri reguliuoja mūsų nuotaiką ir gebėjimą atlikti sudėtingas protines užduotis. Tsukubos universiteto komandos išvados gali padėti mokslininkams atrasti platesnį gydymo būdų ir rekomendacijų spektrą, kurie padėtų žmonėms, kovojantiems su psichine sveikata.
Norėdami patikrinti savo hipotezę, jie naudojo Stroop Color-Word testą, kuris matuoja asmens gebėjimą apdoroti prieštaringą informaciją, kad užfiksuotų smegenų veiklos pokyčius, kai dalyviai atliko skirtingas užduotis.
Vienoje užduotyje mokslininkai parodė žmonėms prieštaringą informaciją. Pavyzdžiui, žodis „raudona“ buvo parašytas žaliai. Dalyviai turėjo įvardyti spalvą, o ne perskaityti žodį. Komanda išmatavo vadinamąjį “Stroop interference effect”, remdamasi atsako laiko skirtumu tarp žmonių, kurie atliko šią užduoties versiją, palyginti su kita, paprastesne versija.
Po 10 minučių vidutinio intensyvumo bėgimo reakcijos laiko tarpas sumažėjo, o smegenų dalis, reguliuojanti nuotaiką ir mąstymą (dvišalė prefrontalinė žievė), suaktyvėjo atliekant Stroop užduotį. Dalyviai taip pat teigė, kad po bėgimo jų nuotaika buvo geresnė.
„Tai patvirtino sutampančių aktyvacijų išvados prefrontaliniuose žievės regionuose, kurios susijusios su nuotaikos reguliavimu“ – sako pirmasis tyrimo autorius Chorphaka Damrongthai universiteto pranešime.
Ankstesni tyrimai parodė, kad pratimai pakelia tiriamųjų nuotaiką, tačiau dauguma šių pranešimų buvo skirti važiavimui dviračiu. Bėgimas visada buvo svarbus žmonių gerovei, o jo reikalaujama unikali forma (judesių kombinacija) ir fizinis krūvis rodo glaudų ryšį su žmonių rasės evoliucine sėkme. Tačiau akademikai atliko mažiau bandymų dėl bėgimo poveikio smegenų daliai, kuri reguliuoja nuotaiką ir vykdomąsias smegenų funkcijas.
„Atsižvelgiant į vykdomosios kontrolės mastą, reikalingą koordinuojant pusiausvyrą, judėjimą ir varomąją jėgą bėgimo metu, logiška, kad padidėja neuronų aktyvacija prefrontalinėje žievėje ir kad kitoms šio regiono funkcijoms būtų naudingas šis smegenų išteklių padidėjimas“ - sako tyrimo bendraautorė profesorė Hideaki Soya.
Tyrėjai priduria, kad kituose gyvūnuose prefrontalinės žievės nėra, išvados atskleidžia, kaip vystėsi mūsų rūšis.
Tyrimas paskelbtas žurnale Scientific Reports.
Šaltinis
